Birutė Norvaišaitė ,,Vakarų“ korespondentė
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Prieš trejus metus Arvydas Puidokas – išvaizdus, draugiškas ir darbštus vaikinas – sparčiai artėjo prie idealaus gyvenimo svajonės. Įkūrė nedidelį nuosavą krovinių gabenimo verslą, nusipirko namą, džiaugėsi gausiu gerų draugų būriu, nuostabia jauna žmona ir dviejų metukų dukrele Veronika. Iki pilnos laimės nedaug ko ir betrūko. Tačiau vienas, rodos, visai paprastas įvykis pakeitė A. Puidoko ir jo šeimos gyvenimą visam laikui. Remontuodamas sugedusį sunkvežimį jis susitrenkė ranką ir sužinojo, jog serga ypatingai reta imuninės sistemos liga – skleroderma. A. Puidoko imuninė sistema tapo didžiausio jo kūno organo, odos, priešu. Šiandieną jis nebepajėgia dirbti ir aprūpinti savo šeimos, kurioje auga jau dvi mažos dukrelės. Mėgęs išvykas į gamtą ir krepšinį, šis jaunas vyras vos bepaeina, sunkiai valdo rankas, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Pergyvenimai ir liga pakeitė vešlius, dar taip neseniai juodus A. Puidoko plaukus retomis, šviesiomis sruogomis, naikina jo jėgas ir grasina atimti laimingos ateities viltį.
Ant kūno veriasi žaizdos, puola visos ligos Tarėmės dėl susitikimo pokalbiui A. Puidoko namuose Plainfield, tačiau jau kitą dieną jis atsidūrė „Northwestern“ ligoninėje miesto centre. Apraizgytas įvairiausiais vamzdeliais, lankomas nuolat užsukančios seselės, vaikinas liūdnai žvelgia į pilkus dangoraižius, matomus pro penkiolikto aukšto palatos langus. Veido ir kūno oda įtempta lyg būgnas, nusėta dėmėmis. Sustingę, rausvai pūslėtos, aptvarstytos rankos atrodo skaudžiai lyg būtų nudegę. Draugiškai šyptelėjęs A. Puidokas pasiūlo prisėsti ir pasakoja šiemet ligoninėje atsidūręs jau antrąjį kartą. „Štai rieše skylė išgręžta. Prieš Kalėdas ranka ištino ir ilgai skaudėjo. Atvažiavau pas gydytoją, pasirodo, odos ir kaulų infekcija. Užvakar ir vėl mane keletui savaičių paguldė dėl infekcijos rankoje. Dabar visos ligos prie manęs kimba... Žaizdos tik sugyja ir vėl atsiveria iš naujo, kartais labai skauda pėdas, atrodo, lyg jos degtų, – sako jis ir rodo, kaip per alkūnes ir riešus rankos atsitiesia tik iki tam tikros ribos. – Viso mano kūno oda storėja, gydytojas sakė, kad kai kur ji siekia net penkis milimetrus. Todėl ir kūnas per kiekvieną sulenkimą sustingęs“.
Būtina sudėtinga operacija ir chemoterapija Vaikinas pasakoja pagaliau gavęs „Food and Drug Administration“ agentūros leidimą ir draudimo kompanijos sutikimą reikalingai operacijai. Tai jo šansas nutraukti ar bent sustabdyti klastingos ligos progresavimą ir sugrįžti į normalaus gyvenimo vėžes. „Gydytojas mano, kad neverta daugiau laukti, nes pagerėjimo jokio nėra ir viskas tiesiog eina ratu. Tikriausiai, reikiamos procedūros prasidės netrukus. Tai, kas manęs laukia šį kartą, nėra įprasta operacija. Man bus duodami vaistai, kurie sužadina kaulų čiulpų kamienines ląsteles. Jos patenka į kraują, yra ištraukiamos ir užšaldomos. Tuomet manęs lauks stipri chemoterapija, kuria bus naikinamos esamos kraujo ląstelės. Po kelių dienų bus suleidžiamos naujosios kraujo ląstelės, kurios turėtų sukurti kitą imuninę sistemą mano organizme“, – pasakojo A. Puidokas. Po šios operacijos jam teks dar bent mėnesį praleisti ligoninėje, nes po transplantacijos būtina saugotis bet kokios infekcijos. Jei viskas seksis gerai, dar po kelių gijimo mėnesių, galima tikėtis, jog vaikino imuninė sistema atsistatys, o reta jo liga pasitrauks visam laikui.
Suserga tik vienas iš milijonų Ar tiesa, jog skleroderma suserga vos vienas iš šešių milijonų žmonių? „Ligos atmaina – skleroderma morfėja, kuria sergu aš, yra dar retesnė. Kiek žmona skaitė, visame pasaulyje iš viso tėra žinomi tik keli jos atvejai. Mano dermatologas, kuris yra Illinojaus sklerodermos skyriaus įkūrėjas ir vienas pagrindinių mano specialistų, sakė per dvidešimtį darbo metų iki šiol dar niekad nesusidūręs su tokia sudėtinga šios ligos forma“, – kalbėjo A. Puidokas. Sakei, kad viskas prasidėjo nuo sumuštos rankos? „Sugedo sunkvežimio, kuriuo dirbau variklis, pradėjome jį remontuoti, tada ir susitrenkiau ranką į dureles. Iš pradžių nieko, paskaudėjo ir praėjo. Bet po kelių dienų ranka sutino, sukietėjo riešas ir kita ranka, vėliau kojos. Taip ir prasidėjo ši liga, bet gali būti ir nuo nervų...“, – svarstė jis ir papasakojo apie ištisą nelaimių virtinę, kuri taip pat galėjo būti ligos atsiradimo priežastimi. Pasirodo, jog tik įsidarbinus vairuotoju, A. Puidokui trūko apendiksas, draudimo tuo metu neturėjo, tad užgulė dideli finansiniai nuostoliai. Po metų, vėl išvažiavus su kroviniu, apendiksas trūko antrąjį kartą, nes pirmą sykį nebuvo pilnai pašalintas. Įsigijus nuosavą sunkvežimį, po trijų dienų jis buvo pavogtas, o draudimo pinigų teko laukti tris mėnesius. Tuo pat metu vaikino šeima susilaukė ir pirmosios dukros. Po metų buvo pavogtas ir kitas A. Puidoko sunkvežimis.
Gydymas Amerikoje „Po pirmosios apendikso operacijos iš karto įsigijau sveikatos draudimą. Jis dengia visas mano medicinos išlaidas ir aštuoniasdešimt procentų vaistų kainos, – kalbėjo pašnekovas paklaustas, ar jis patenkintas medicinos priežiūra Amerikoje. – Manau, čia man tikrai didesnė galimybė išgyti nei Lietuvoje. Ten, jei neduosi gydytojams kyšių, niekas tavęs neprižiūrės. Lietuvoje, manau, transplantacijos man niekas nepadarytų. Todėl džiaugiuosi, jog esu čia. Esu patenkintas ir gerais, manimi besirūpinančiais specialistais: dermatologu, reumatologu, audinių persodinimo ir kraujo ligų gydytojais. Mano transplantacijos daktaras sakė, kad jis yra atlikęs daugiau persodinimo operacijų nei visi kiti šios srities specialistai drauge. Per jo karjerą įvyko tik trys nelaimingi atsitikimai, pasibaigę pacientų mirtimi“. A. Puidoku namie rūpinasi ir pas gydytojus visur vežioja žmona Svetlana, kuri ne tik prižiūri vyrą, bet ir penkių metukų Veroniką bei pusantrų metų amžiaus Sonyą. Artėjant A. Puidoko operacijai ir staiga pablogėjus jo sveikatai, vaikino sesuo Audronė paliko savo šeimą Lietuvoje ir viską metusi atvažiavo bent kelis mėnesius broliui pagelbėti.
Kaip išgyventi? Klausantis jo pasakojimo, jaučiasi begalinis A. Puidoko rūpestis savo žmona ir dukrytėmis, nes ko tik paklausus, vaikinas nuolat sugrįžta prie šeimos. Šeimai ši nelaimė labai sunki ir finansiškai, nes reikia mokėti už namą, maistą, darželį Veronikai, kiekvieną mėnesį šimtus dolerių išleisti vaistams, nemint jau to, jog laukia sunki operacija ir, geriausiu atveju, labai ilgas sveikimo laikotarpis. Ar jums užtenka pragyvenimui? „Pilnai pragyventi neužtenka, tačiau šiaip taip verčiamės. Problemų netrūksta, neseniai sunkvežimis buvo sugedęs, o remontui teko išleisti nenumatytus penkis tūkstančius dolerių. Visa laimė, kad spėjau investuoti, kol dar galėjau. Tačiau viskas gerai tik tol, kol nenutrūksta įprastas gyvenimo ratas“, – atsakė dejuoti nelinkęs vaikinas. – Visas blogumas prasidėjo maždaug prieš metus, prieš tai dar pakenčiamai buvo, tuomet dar rankas ištiesdavau, tiesiai vaikščiojau. O dabar Svetlanai tenka ir mane, ir mergaites prižiūrėt. Dažnai pagalvoju, jog žmonai dar sunkiau nei man“, – kalba A. Puidokas, o ašaros tyliai rieda jo sulysusiu išblyškusiu veidu.
Galvoja tik apie savo šeimą Tokiais atvejais visuomet sunku surasti, ką pasakyti, todėl kurį laiką tylime... Pagaliau, klausiu, ar tiki, Arvydai, jog viskas bus gerai? Matau, jog jam užima gerklę ir jis tik palinguoja galvą į mano klausimą. Po kiek laiko taria: „žinai, jei būčiau pats vienas, viskas būtų kitaip, lengviau. Kai yra šeima ir vaikai, o aš jiems niekuo negaliu padėti... Mažoji nelabai supranta, jog aš sergu, o Veronika prisimena, jog anksčiau žaisdavau daugiau su ja, dviračiais važinėdavomės. Ji kartais verkia, kai atvažiuoja manęs aplankyti į ligoninę. Dabar su žmona abu laukiam tos operacijos, į ją sudėtos visos mūsų viltys. Tačiau visokių akimirkų pasitaiko, kartais – labai sunku, tiesiog apima depresija, „stogas važiuoja“. Viena, kai esi sveikas, o dabar viskas kiekvieną momentą keičiasi, sunku prie to priprasti. Kai pirmą syk po operacijos sugrįžau iš ligoninės namo (sausio mėnesį), tai kelias dienas tiesiog sėdi ir ašaros pačios byra. Stengiuosi prie savo kūno pokyčių priprasti ir galvoju tik apie savo šeimą“. Vilties prideda ir tai, jog, rodos, nelaimės palengva traukiasi iš A. Puidoko gyvenimo. „Gal viskas ir mums palengva pradės taisytis, sulaukėme leidimo operacijai (prieš tai atsakymas buvo neigiamas).
Padėkime nelaimės ištiktai šeimai Nė vienas nesame apsaugoti nuo sunkių ligų ar nelaimių, kurios, be kitų dalykų, susijusios ir su didžiulėmis finansinėmis išlaidomis. Svarbu žinoti, jog, bėdai ištikus, galime kreiptis pagalbos į draugus, bendradarbius, pažįstamus ar tiesiog gerus žmones. Retos ligos užkluptam Arvydui, jo žmonai ir dukrytėms reikalinga pagalba, kad jie galėtų išgyventi sunkų operacijos ir gijimo laikotarpį.
